„Prieš bene metus pristatėme pirmąjį „Happspace“ centrą, kur 100 darbo vietų buvo užimtos dar iki atidarymo. Panašu, kad scenarijus gali pasikartoti, todėl labai rimtai svarstome ir trečiojo kūrimą“, - sako projektą vystančios NT bendrovės vadovas Algirdas Pukis.

Sėkmės formulė

NT valdymo bendrovė į „Happspace“ tinklą jau investavo apie 1,2 mln. eurų. Pirmojo centro įrengimas kainavo 350 tūkst., antrojo – 829 tūkst. eurų. Centrai įsikūrę pačioje miesto širdyje.

„Kūrėmės Laisvės alėjos vidiniuose kiemuose. Toks sprendimas leidžia sukurti jaukią, uždarą atmosferą, dirbančių netrikdo pagrindinės Kauno gatvės šurmulys“ , - pasakoja A. Pukis.

Šiuo metu „Happspace“ projekto vystytojai baigia rekonstruoti istorinį, dar 1914 m. statytą, trijų aukštų pastatą su vidiniu kiemeliu. Čia numatytos ne tik atviros darbo vietos, bet ir patalpos nedideliems biurams, konferencijų salės, poilsio zonos, virtuvėlės ir net dušai bei daiktų saugyklos.

„Siekiame išlaikyti vieningą visų tinklui priklausančių centrų koncepciją. Orientuojamės į mikro įmones ir laisvai samdomus profesionalus, kurie ieško šiuolaikiško ir lankstaus požiūrio į darbo erdvę, bendravimui ir bendradarbiavimui draugiškos aplinkos, o taip pat ekonomiškai patrauklaus varianto“, - sako A. Pukis. Visi „Happspace“ centrai dirba 24/7 principu.

Reikalavimai darbo erdvei

Jau antrą bendradarbystės projektą pristatantys NT vystytojai pastebi, kad tik dalis visų besikreipiančių ieško visiškai atvirų darbo erdvių. Dažniausiai pageidaujama tarpinio varianto.

„Žmonės nori dirbti uždarose erdvėse, netrukdomi, bet taip pat ieško ir galimybių socializuotis. Tam kuriame laisvalaikio ir poilsio zonas, kur prie puodelio kavos galima pabendrauti su kitų sričių specialistais, užmegzti naudingus ryšius ar kontaktus ateities projektams“, - sakė A. Pukis.

Bendrovės atstovai informuoja, kad atsižvelgdami į būsimų klientų poreikius, „Happspace“ vystytojai tik trečdalį patalpų skiria norintiems nuomotis darbo vietą bendroje erdvėje. Tam skirtas antras pastato aukštas. Trečiame aukšte įrenginėjami, taip vadinami, box‘ai darbui uždaresnėse erdvėse. Mansardoje įrengtos paslankios, lengvai pagal poreikį performuojamos, patalpos, kuriose gali kurtis didesni kolektyvai ar stambesnės įmonės.

Visas pirmas aukštas skirtas poilsio zonoms, pasitarimų kambariams ir kavinei su jaukiu vidiniu kiemu. Pasak A. Pukio, sprendžiant interjero klausimus, nesinorėjo abiejų „Happspace“ centrų padaryti identiškų, tad naujam projektui buvo pasikviestas ir naujas architektas.

Funkcionali estetika be pompastikos

Antrojo „Happspace“ projekto autorius - Gintaras Antanas Kubilius. Architekto teigimu, pastatas buvo itin apleistas ir teko viską daryti iš naujo: ne tik perplanuoti erdves, bet ir sudėti langus, naujai įvesti vandentiekį ir kanalizaciją, vėdinimą, pakeisti šilumos sistemą.

„Gerbdami praeitį visiškai nedarėme jokios intervencijos į pastato architektūra, tik vidų pritaikėme šių dienų poreikiams. Vietomis palikome atidengtą sienų mūrą, kuriame galima aptikti istorijos pėdsakus, menančius pastato transformacijas. Išsaugotas ir senasis parketas“, - pasakojo G. A. Kubilius.

Projektuodamas antrojo „Happspace“ interjerą, architektas sako siekęs sukurti neįpareigojančią ir liberalią aplinką čia dirbantiems žmonėms, kad jie galėtų laisvai jaustis tiek bendrose, tiek mažų ofisų erdvėse.

„Sąmoningai vengėme dekoratyvumo. Interjerui būdinga funkcionali estetika. Erdvės formuojamos neapkraunant aplinkos, vyrauja monochrominiai tonai, tačiau tuo pačiu norėjome suteikti ir jaukumo. Naudojame natūralų medį, specialiai šiam projektui sukūrėme šviestuvus, individualūs sprendimai priimti ir sprendžiant akustikos problemas“, - vardino G. A. Kubilius. Antrąjį „Happspace“ projektą galės įvertinti visi norintieji – mat pirmame aukšte įsikūrusi kavinė su jaukiu vidiniu kiemeliu bus atvira miestiečiams. 

„Happspace“ nuotr.