Mažų biurų trūkumas Kaune įkvėpė bendradarbystės centrų plėtrą
Mažų įmonių poreikį burtis į bendruomenes, socializuotis, tačiau neprarasti darbo produktyvumo ir turėti pakankamai privatumo bendradarbystės erdvių tinklo „Happspace“ įkūrėjai pastebėjo pirmieji. Anksčiau mieste kurti co-working centrai nenumatydavo galimybių dirbti ne tik bendroje erdvėje, bet ir privačiuose kabinetuose.
Renkasi ne tik dėl skoningo interjero
Anot UAB „Vilareta“ (geriau žinomas įmonės prekinis ženklas „Happspace“) vadovės Astos Barišauskaitės, rinktis juos kaip alternatyvą įprastiems biurams skatina ne tik paties bendradarbystės koncepto patrauklumas, bet ir apčiuopiama nauda – didelė dalis patogumų, kurie nuomojantis patalpas kainuotų atskirai, čia yra įtraukti į fiksuotą mėnesio narystės kainą. „Šiuolaikiška įmonė – tai ne tik skoningas interjeras ir prestižinė biuro lokacija. Turbūt labiausiai progresyvų verslą apibūdina efektyvumas ir gebėjimas optimizuoti viską, kas nėra pagrindinė įmonės veikla ir tiesiogiai neprisideda prie pajamų. Tokios smulkios, tačiau kiekvienam biurui aktualios funkcijos kaip reguliari kavos aparato priežiūra, pupelių užsakymas, spausdintuvo dažų ir popieriaus atsargų papildymas eikvoja laiką, o co-working centre tuo rūpintis patiems nereikia.“
Taip pat laisvai samdomus specialistus, mažas ir naujai susikūrusias įmones itin vilioja galimybė dirbti bet kuriuo paros metu ar laisvadieniais, kurią naujausi centrai užtikrina veikdami 24/7 principu.
Kaip praneša „Happspace“ atstovai, organiškai susiformuojanti specialistų bendruomenė ir užsimezgančios partnerystės pamažu iš pirminio co-working erdvių tikslo tampa nepaneigiama pridėtine verte, tačiau pagrindiniais veiksniais renkantis dirbti tokiuose centruose tampa patogumas ir prieinamumas.
Antrasis „Happspace“ įrengtas buvusio banko erdvėse Laisvės alėjoje, 1914 metais statytame 4 aukštų pastate su vidiniu kiemu ir terasa. Pastate užaugo rašytojas Markas Zingeris, jame kažkada veikė net du bankai, buvo įrengtos dokumentų saugyklos. Rekonstruojant statinį siekta išsaugoti autentiškumą, o verslininkai erdvėms suteikė simbolinį „banko“ vardą.
„Patalpas pritaikėme šių dienų poreikiams. Siekėme, kad darbo vietos būtų neįpareigojančios, liberalios, o dirbantys jaustųsi laisvai tiek bendrose erdvėse, tiek mažuose kabinetuose. Čia dominuoja funkcionali estetika. Norėjome, kad patys žmonės sukurtų aurą, todėl erdvės nėra perkrautos. Naudojome daug natūralaus medžio, kuris suteikia ne tik jaukumo, bet ir užtikrina gerą akustiką,“ – pasakoja antrąjį „Happspace“ projektavęs architektas Gintaras Antanas Kubilius.
Trečdalį statinio užima bendros erdvės, skirtos dalintis idėjomis, susitikimams, poilsio ir laisvalaikio zonos, taip pat bendra virtuvė, konferencijų salės. Kiti du trečdaliai skirti nedidelėms įmonėms ar darbo grupėms ir yra suskirstyti uždaromis zonomis.
Mėnesio narystė atsieina pigiau nei patalpų nuoma
Nors Kaune fiksuojama itin sparti biurų plėtra, dažnai geriausiose lokacijose nuomojamos verslo patalpos yra pritaikytos vidutiniam ir stambiam verslui, todėl yra didesnio ploto ir per brangios nedidelei įmonei. Tokių įmonių problemas sprendžia sparčiai populiarėjantys bendradarbystės centrai, kurie už prieinamą kainą siūlo nuomotis patogias darbo vietas su papildomomis naudomis – į mėnesio nuomą įskaičiuotais komunaliniais, komunikacijų ir patalpų valymo mokesčiais, nemokama kava, šiuolaikiškomis laisvalaikio zonomis, spausdinimo paslaugomis ir netgi dušais.
Vertinant patalpų nuomos kainą Kauno centre ar senamiestyje, „Happspace“ mėnesio narystė atsieina beveik dvigubai pigiau nei rinkos vidurkis, ypač atsižvelgiant į papildomų su biuro veikla susijusių paslaugų administravimo kaštus. Apžvelgus administracinių patalpų Kauno centre ir senamiestyje skelbimus matyti, jog vien nuomos kainos už maždaug 60 kv. m. plotą, tinkamą 4–6 žmonių kolektyvui, prasideda nuo 500 Eur. Kadangi patalpų pasirinkimas nėra didelis, apibendrintai kalbėti apie lengviau įkandamų biurų įrengimo kokybę ir reprezentacinę vertę sunku. Didelė dalis pigiausių pasiūlymų – biurai be baldų ar įrengti prieš kelerius metus, naudojant ekonominės klasės medžiagas.
Panašu, kad bendradarbystės centrų siūlomas sprendimas artimiausiu metu taps stipriu konkurentu modernių biurų nuomai. A. Barišauskaitė pasakoja, kad jau pasirašytas susitarimas dėl trečiojo centro kūrimo A kategorijos verslo centre „Arka“, o kitais metais įrengtų darbo vietų nuomos tinklas žada žvalgytis plėtros galimybių Vilniuje.
Bendradarbystės erdvių tinklo „Happspace“ įkūrėjų nuotr.